Nuotykiai/Istorijos

Kaip Aloha su Olegu į Braziliją keliavo

Dažnai mūsų šunims ir šuniukams nutinka visokių nuotykių,džiaugiamės,kad dauguma jų yra linksmi,smagūs ir pamokantys..Tačiau pasitaiko ir ypač kurioziškų, į kuriuos paprastai patenka Aloha su savo šauniaisiais šeimininkais..Viena iš tokių istorijų nutariau pasidalinti ir su Jumis,gerbiami mūsų svetainės lankytojai:) taigi dalinuosi laišku,kurį atsiuntė Alohos ( Tanoka) šeimininkė Marija :)

Kad būtų suprantamiau šiek tiek pristatysiu keliauninkus – Mergšė- Baltasis Šveicarų Aviganis,vardu Aloha ( namie Tanoka); Kovinukas – žavus Jorkšyro terjeras Brendis…( Mergšė ir kovinukas ypatingai smagiai skamba,jei naudoji google translator:)))))

P.S.: nei vienas šuo šitoje istorijoje nenukentėjo,ko nepasakysi apie Olego nervus,sveikatą ir piniginę...:)

P.P.S.: Norintys išsivežti savo šunis į užsienį – nepamirškite pasidomėti tos šalies spec.reikalavimais…kad nepapultumėte į tokias ir panašias bėdas :)))))

Labas, Zivile! Vis ruosiuosi tau paskambinti paplepeti, bet vis uzmirstu, tai bent dabarvelai vakare, kai mazoji uzmigo, nutariau cia parasyti.:)
Taigi svarbiausia naujiena yra tai, kad Mergse ir Kovinukas jau pora savaiciu kaip valgo emigrantu duona(o tiksliau tai jauciu liezuvius ir sirdis, nes Brazilijoje jie po 2lt uz kg kainuoja:))) ). Bet tu net neisivaizduoji, kiek Olegui reikejo patirti, kol jie i ta Brazilija nusigavo… Istorija prasideda tuo, kad mes skambinom i Lietuvos veterinarijos ir maisto tarnyba noredami issiaiskinti, ko reikia gabenantis sunis i Brazilija. Mus patikino, kad pakaks ES pasu ir skiepu nuo pasiutliges. Pas veterinarus del viso pikto mes dar tuose pasuose padarem irasus, kad sunys sveiki ir stiprus.:) Taigi keliones diena, mergse isikurusi savo didziuliame narve, o vargsas kovinukas turejo buti spraudziamas i belekokio mazumo dezute, nes jis lektuvo salone su Olegu turi skristi. Rygoje Olega oro uosto darbuotoja bando itikinti, kad Tanoka reikia siusti tiesiogiai i Brazilija , taip bus maziau vargo. Bet Olegas nesutinka, nes jis nori pats ja tarp skrydziu pavedzioti. Nuo Rygos iki Oslo ir nuo Oslo iki Lisabonos skrydziai pavyksta puikiai. Atskrides i Lisabona ir pavedziojes sunis, Olegas nuina juos uzregistruoti rytojaus ryto skrydziui ir palikti specialioje saugykloje, nes i viesbuti niekas ju neileis. Taciau registracijoje Olego papraso kazkokios F5 ar panasiai formos. Pasirodo, norint ivezti sunis i Brazilija reikia specialaus veterinaro isduoto dokumento, kuri dar reikia patvirtinti ambasadoje pas konsula. Taigi Olegas 4-ta val nakties pateko i vienintele Lisabone nakti dirbancia vet.klinika. Ten sunims prileido galybe skiepu, kuriu reikia ir nereikia, israse tas formas ir uz visa sita geri pareikalavo 500 euru! Olego aisku vos neistiko sirdies smugis, bet tuo dar viskas nesibaigia…:) Likusia nakties dali Olegas su sunim praleido ant suoliuko(nes nebuvo kur ju deti, i viesbuti net dezese ju neisileido) ir pries 9-ias jau stovejo prie ambasados duru. Pralindes be eiles ir gaves patvirtinimus, liepe taksistui kuo greiciau skubeti i oro uosta, nes 9:55 lektuvas isskrenda. Taksistas per mieta vietomis leke net 140km/val ir to pasekoje mergse apsiveme, o brendis apsikakojo ant galines sedynes. Taigi Olegui ir vel teko patustinti kisene uz salono valyma…Taciau i oro uosta speta 9:25. Deje, registruoti mergse jau per velu, taigi teko pirkti nauja bilieta rytojui uz 695 euru… Olegas apsigyveno viesbutyje, kuriame galima kambaryje laikyti sunis ir kita diena vel atkeliavo i orouosta. Uz sunis susimoketi reikia ne perkant bilieta, o juos registruojant. Taigi Olegui paskaiciavo 300 euru uz Brendi ir 900 euru uz tanoka. Kadangi Olegas tokiu pinigu jau nebeturejo, tai skambino agentui, kad sis padarytu pavedima per agentura. Kol pavyko padaryti mokejima, lektuvas ir vel isskrido… Ir vel naujas bilietas Olegui… Taciau sekancia diena, olegui pagaliau pavyko ilipti i lektuva. Ir jau beveik pries pakylant, Olegas girdi kaip per mikrofona sako:“Olegas Orlovas, prasom islipti is lektuvo.”...:):):) Sake, kad tada jau jam juokas eme… Taigi, islipa jis is lektuvo ir mato, kaip tas priziuretojas su ausinem, kur skrydzius valdo, po pakilimo taka mergse bando pagauti. Pasirodo, keliant deze i lektuva, kazkokiu stebuklingu budu, mergse is jos pabego ir jai labai nepatiko lektuvo varikliu uzesys…:) Olegui pavyko ja pagauti, bet tada oro uosto darbuotojai pardejo aiskinti, kad bagazo skyrius jau uzdarytas ir Tanokos nebeimanoma ikelti. Visa laime, po derybu pavyko patekti ir Olegui ir Tanokai i lektuva…:) Stai taip, musu augintiniai pasieke Brazilija…:)
Taciau jei yra suniukams zemeje rojus, tai mergse su kovinuku i ji pateko, nes tokie laimingi kaip dabar dar jie niekad nebuvo:pavadziai jiems nebeegzistuoja, laisve begaline,maistas skanus… Tik kad mergse vietiniu mazu suniuku bijo, taciau kaliu, kad ir kokios jos dideles, visai nesibaimina.:):)
Jei viskas bus gerai, menesio ale ir mes su beatrice pas juos isvaziuosim.:) Tai tiek naujienu. O kaip gyvenate jus? Ar jau yra Vivos filmas?

—————————————————————————————————————————————————————————————————

Visai nelauktai ir netikėtai,mūsų madam Viva buvo pakviesta filmuotis jauno režisieriaus Marat Sargsyan
filme “Balti kalnai”.Kurį laiką pagalvoję,nutarėm pabandyti ir ankstų sekmadienio ryta išsiruošėm į Kėdainius….Jei atvirai,niekad negalvojom,kad Lietuvoj yra tokių vietų:)

Buvo įdomu stebėti tolumoje ant kalno dirbančius aktorius…Nutarėm,kad jų darbas oi koks nelengvas:)

Ateina ir mūsų eilė...Vivai reikia ramiai įeiti į kadrą,atsigulti nurodytoj vietoj ir išdidžiai stebėti tolumoj žaidžiančius aktorius..Tik prieš tai reikia įkopti į diiidelį kalną:)Lipam:)

O užlipus man dar ir išstovėti pučiant stipriam vėjeliui:)

Ir,visi pasiruošę...filmuoja..

Kadangi Viva yra patikimas ir dresuotas šuo,jai tai visai nėra sudėtinga,čia jau šeimininkei reikia laiku ištarti komandą “gulėt”...Kadangi vieta specialiai nepažymėta,o aplink tik baltuma,lengva nėra:)Bet…išėjo:)

Na,mes jau laisvi,taigi liko tik laukti,kol bus nufilmuotos kitos scenos..Mes laiko veltui neleidom,palaipiojom po kalnus ir pasifotkinom:)

Režisierius…

Galų gale Vivai visai nusibodo ir ji kaip tikra dama atsigulė pasideginti:)

Buvo labai įdomi diena,nors ir pavargom,bet nepakartojami įspūdžiai išliks ilgam..Dabar liko laukti kol filmas bus baigtas ir pažiūrėti kas išėjo:)Kadangi Viva moka viska,išskyrus kalbėti,nežinome ar jai patiko,bet jautėsi ji kaip “žuvis vandeny” atrodė,kad jai tikrai smagu lakstyti po kalnus,kurie tokie panašūs į ją-balti,lyg būtų snieguoti,tylūs,santūrūs ir tokie didingi..Nors tai ir nėra tikri kalnai,bet pažiūrėjus į šituos vaizdus,labai norisi pamatyti ir tikruosius:)